Kaip nepasimesti šiame DI amžiuje, kaip atskirti, kuri informacija yra sugeneruota DI, o kuri tikro žmogaus, ir kaip DI įrankiais naudotis saugiai, klausėme Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės docento, dirbtinio intelekto lektoriaus ir entuziasto Kristijono Jakubsono ir lietuvių režisieriaus bei „Limitless Motion“ kūrybos vadovo Justino Vosyliaus.
Atkreipkite dėmesį, kas yra pirminis šaltinis
Prieš kelis metus pastebėti DI sugeneruotą vaizdo įrašą ar nuotrauką buvo gana paprasta – pavyzdžiui, žmogus atrodė kaip animacinio filmo veikėjas, turėdavo šešis pirštus ar daugiau dantų nei įprasta. Bet dabar DI technologijos taip ištobulėjo, kad tokios anomalijos pasitaiko vis rečiau.
„Jeigu vaizdas padarytas gerai, žmogus iš akies gali jo ir neatskirti. Todėl aš vis mažiau pasitikėčiau principu „pažiūrėsiu ir suprasiu“, – sako „Limitless Motion“ kūrybos vadovas J. Vosylius.
Tokiu atveju svarbiausia žiūrėti į vaizdo įrašo ar nuotraukos kontekstą – kur ją pamatėte ir kas ją paskelbė.
„Jeigu yra kažkoks visiškai neaiškus šaltinis, nepažįstamas, tai tikrai reikėtų labai kritiškai vertinti informaciją. Jeigu tai yra patikimas šaltinis, pavyzdžiui, nacionalinė žiniasklaida ar žmonės, kuriuos pažįstate, pasitikite, galbūt sekate, tai jau galima kitaip vertinti.
Bet iš esmės informaciją vertinkite pagal tai, kokią emociją man tas matomas vaizdas bando sukelti. Jeigu yra stiprus pyktis, baimė, iš karto paklauskite: o kodėl ir kas yra pirminis šaltinis?“ – patarimu dalijosi dirbtinio intelekto lektorius K. Jakubsonas.
Stebėkite antrąjį nuotraukų ir vaizdo įrašų planą
DI sugeneruotus vaizdo įrašus dar įmanoma atskirti stebint antrąjį planą ir itin smulkias detales.
„Pavyzdžiui, pažiūrėkite į žmones fone. Ar eidami jie staiga nepradeda keisti veido, drabužių ar kūno formos? Ar žmogus nesitransformuoja į kitą žmogų? Pažiūrėkite į užrašus, parduotuvių iškabas, automobilių numerius, kelio ženklus. Ar jie logiški? Ar tekstas išlieka toks pats kamerai judant?
Dar viena gera vieta ieškoti klaidų yra vaizdas, kuriame labai daug mažų detalių. Pavyzdžiui, medžių lapai, žolė, minia žmonių ar sudėtingos tekstūros. DI turi išlaikyti milžinišką kiekį mažų elementų per kiekvieną kadrą, todėl kartais galima pamatyti, kaip detalės pradeda keistis, susilieti, atsirasti ar dingti“, – sako J. Vosylius.
Tačiau nors tokius vaizdo niuansus dabar dar galime pastebėti, tai nereiškia, kad netrukus tai nepasikeis.
„Šiuolaikiniai modeliai jau tokie geri, kad kokybiškai padaryto DI vaizdo įrašo žmogus gali tiesiog neatskirti. Ir po pusmečio dalis požymių, kuriuos naudojame šiandien, tikriausiai jau bus pasenę“, – įspėja J. Vosylius.
„Balsas nebėra tapatybės įrodymas“
Kur kas rimtesnė problema yra DI sugeneruotas balsas. Jeigu anksčiau mus gelbėjo tai, kad kalbame lietuvių kalba, šiuo metu tokios privilegijos nebetekome. DI įrankiai gali labai įtikinamai atkurti jūsų artimo ar visuomenėje gerai pažįstamo žmogaus balsą, nesvarbu, kokia kalba jis kalbėtų.
„Aš apskritai nebesivadovaučiau principu „aš pažįstu šitą balsą, vadinasi, tai tikrai tas žmogus“. Balsas nebėra tapatybės įrodymas“, – sako J. Vosylius.
Didžiosios kompanijos bando tokią veiklą užkardyti ir, pavyzdžiui, neleidžia generuoti nei vaizdo įrašų, nei balsų su visuomenėje žinomais asmenimis.
„Šiai technologijai dažniausiai yra uždėti saugikliai, kai jūs bandote įkelti kokio nors žinomo žmogaus atvaizdą ir iš jo sugeneruoti vaizdą, dažniausiai bus atsakymas, kad mes negalime su šituo žinomu žmogumi generuoti vaizdų.
Bet taip elgiasi tos didžiosios kompanijos, didieji žaidėjai. Jeigu aš pats susikuriu savo lokalų modelį, ten jau manęs niekas nebestabdo ir aš jau galiu daryti, ką noriu“, – tikina K. Jakubsonas.
Apsisaugoti nuo tokios sukčių klastos ekspertai pataria keliais būdais.
„Jeigu jums paskambina artimas žmogus ir netikėtai prašo pinigų, sako, kad pateko į nelaimę, prašo prisijungimo kodo ar skubiai kažką padaryti, geriausia nutraukti pokalbį ir pačiam tam žmogui perskambinti jo numeriu.
Manau, kad šeimose net nėra bloga mintis susitarti dėl kokio nors paprasto klausimo ar žodžio, kurį žinotų tik artimieji, ypač jeigu šeimoje yra vyresnių žmonių“, – pataria J. Vosylius.
„Šeimoje, draugų rate turėkite susitarimą, slaptažodį, jeigu skambina, pavyzdžiui, artimasis ir sako: man reikia pagalbos, pakliuvau į bėdą. Paklauskite pirmiausia slaptažodžio, nes nebūtinai tai bus jūsų artimas žmogus“, – antrina K. Jakubsonas.
Su DI nesidalinkite jautriais duomenimis
Naudodamiesi DI įrankiais kai kurie žmonės net nesusimąsto, kokia informacija dalijasi. Pavyzdžiui, prašydami pagalbos su teisiniais dokumentais, sutartimis žmonės kartais pasidalija net ir savo ar kitų žmonių asmens kodais, gyvenamosios vietos adresu, o tokia informacija, deja, taip ir lieka DI įrankio atmintyje.
„Reikia žinoti, kad tai, ką mes įkeliame, viskas kažkur iškeliauja. Jeigu naudojamės „ChatGPT“, tai keliauja į kompanijos „Open AI“ serverius, kurie yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir ten kurį laiką yra saugomi“, – primena K. Jakubsonas.
Tuo tarpu jūsų nuotraukos, kurias įkeliate į DI įrankį, bet kokiu atveju serveriuose yra saugomos mažiausiai 30 dienų. Net jei ir pažymite varnelę, kad nesutinkate, jog jūsų duomenys būtų naudojami DI įrankiui apmokyti.
„Per mokymus pirmas dalykas, nuo kurio pradedame, tai visada sakau pasižiūrėkite, ar jūs nesate palikę įjungtos tokios varnelės, kad sutinkate, kad jūsų įkelti duomenys būtų panaudojami modelių apmokymui.
Ką tai reiškia? Kad jeigu nesate išsijungę, o pagal nutylėjimą, kai tik susikuriate paskyrą, nesvarbu, ar mokamą, ar nemokamą, jeigu tai yra asmeninė paskyra, yra įjungta, reiškia, viskas, ką jūs įkeliate, visi dokumentai, Excell'iai, užklausos, viskas saugoma ir vėliau būna panaudojama modelio apmokymui“, – įspėja K. Jakubsonas.
Be to, būtina atkreipti dėmesį į DI įrankius, kuriuos naudojate, – kas juo sukūrė, ar tai yra žinomi DI įrankiai, ar visiškai nauji ir negirdėti produktai.
„Jeigu randate visiškai nežinomą DI svetainę, kuri prašo prisijungti, įkelti dokumentus ar suteikti prieigą prie savo paskyrų, bent jau patikrinkite, kas už jos stovi ir kokia jų privatumo politika.
Aš tikrai nekelčiau slaptažodžių, banko kortelių duomenų, prisijungimo kodų, paso kopijų, konfidencialių klientų dokumentų ar kitos labai jautrios informacijos į atsitiktinius DI įrankius“, – perspėja J. Vosylius.
Būtina tikrinti DI pateiktą informaciją
Nors DI įrankiai atrodo turi atsakymus į visus klausimus, būtina nepamiršti, kad tai nėra visažinis protas, todėl tikrinti pateiktą informaciją yra būtina.
„Tai yra mašina, kuri išskaičiuoja labiausiai tikėtiną žodžių seką, taip paprastai tariant. Dėl to, jeigu apmokymo duomenyse trūktų kažkokios informacijos, gali suskaičiuoti ne tą seką, nors ji atrodys labai gražiai ir logiškai skambanti. Dėl to faktus reikia tikrinti, nebūtinai jie visada bus teisingi“, – sako K. Jakubsonas.
Nors ir rečiau, bet vis tiek pasitaiko atvejų, kai DI įrankiai „haliucinuoja“ – pateikia iš pažiūros logišką, bet faktiškai visai neteisingą informaciją.
„Čia nėra taip, kad dirbtinis intelektas kažkaip tyčia nori mus apgauti ir bando sukurti kažkokį atsakymą, kurio nėra. Jis tiesiog generuoja labiausiai tikėtiną atsakymą pagal mūsų užklausą, pagal pateiktus duomenis iš to, ką yra išmokęs.
Tai jeigu jis išmoko prieš pusantrų metų arba prieš du metus, kad tuo metu, pavyzdžiui, Ingrida Šimonytė buvo premjerė, jis tiesiog išskaičiuoja, kad dabar ir bus toks atsakymas. Viskas. Tai nėra, kad kažkaip tai mus stengiasi sąmoningai apgauti“, – paaiškina K. Jakubsonas.
DI nėra jūsų mąstymo pakaitalas
O bene svarbiausia naudojantis DI – suvokti, kad jis neturi galvoti už jus.
„Naudokite DI kaip įrankį, o ne savo mąstymo pakaitalą. DI gali padaryti žmogų daug produktyvesnį ir suteikti jam galimybių, kurių anksčiau neturėjo. Bet galutinį sprendimą vis tiek turėtų priimti žmogus“, – pataria režisierius ir „Limitless Motion“ kūrybos vadovas J. Vosylius.
Kaip pavyzdį J. Vosylius pateikia ir savo asmeninę patirtį, kai Toronto tarptautinio kino festivalio metu pristatė savo DI pagalba sukurtą 8 minučių filmą.
„Filme yra pasaulių, personažų ir scenų, kuriuos tradiciniais kino gamybos metodais realizuoti būtų kainavę šimtus tūkstančių eurų ir tam būtų reikėję didelės komandos.
Su DI galėjau tą istoriją papasakoti pats. Man būtent tai ir yra įdomiausia DI pusė. Ne tai, kad jis kuria už žmogų, o tai, kad žmogui suteikia galimybę realizuoti idėjas, kurių anksčiau jis tiesiog nebūtų turėjęs finansinių ar techninių galimybių įgyvendinti“, – pozityviai į DI technologiją žvelgia J. Vosylius.
Daugiau patarimų, kaip naudotis DI įrankiais, rasite ir straipsnio pradžioje esančiame laidos „Žurnalisto darbas iš arti“ pokalbyje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
